zimagoras

×zimagòras (rus. зимaгop) sm. (2) Grz, Skr, zimagõras (2) Trg, Nč menk. darbininkas (ppr. juodadarbis): Zimagõras – prastas žmogus: niekas nepriimdavo zimagõrų net pašalė[je] pasėdėt Mžš. Ne vienas šieno vežimas pasiliko po žemėmis, ne vieną nutrempė neraliuoti galvijai – viso svieto valkatos zimagorai M.Katil. ║ nenaudėlis: Čia buvo tokių zimagõrų, sudraskė, išsvaidė šventūsius [iš pakelės koplytstulpių] Plt.